„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas”. (Mikalojus Daukša)
Didžiausia tautos dovana yra kalba. Nuo 1999 metų Jungtinės Tautos Vasario 21-ąją yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Kalba – savita kiekvienos tautos ypatybė, mąstymo išraiška. Štai kodėl šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą, ja perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą.
Minint tarptautinę gimtosios kalbos dieną, „Čiauškučių“ grupės ugdytiniai ir mokytojos suorganizavo šventinį rytmetį „Lietuviškas žodis vaikų širdim ir lūpomis ištartas“. Vaikai vaidino eiliuotą pasaką apie pabirusias raides, pristatė grupės bendruomenės kūrybinę knygą ,,Aš pasakos herojus” ir virtualią parodą „Nupiešiu Lietuvą”.
Kaip svarbu, kad vaikai nuo mažens suprastų, kokia graži ir turtinga gimtoji kalba. Juk ne veltui Vydūnas yra pasakęs, kad kiekvienas, kuris kalba gimtąja kalba, yra mažasis menininkas.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Asta Babilienė
